Kinematografijos praeitis ir jos poveikis filmų kūrimui

Kinematografija – tai viena seniausių meno šakų, kuri pastaraisiais dešimtmečiais patyriau didelius pokyčius ir pažangą. Nuo pirmųjų kinematografo ir kino salonų atsiradimo praeityje iki modernių technologijų taikymo šiandien, kinematografija tapo neliečiamu pop-kultūros elementu. Kinematografinę praeitį galima laikyti viena ryškiausia filmų istorijos dalimi, kurios poveikis ir įtaka filmų kūrimui gali būti pastebimi iki šiol.

Kinematografijos pradžia siekiama 19 a. pabaigos, kai įvairių šalių mokslininkai, tarp jų ir Lietuvos Mokslų akademijos narys J. R. Vilkelis, pradėjo eksperimentuoti su lempų, lęšių ir kitų optinių prietaisų sukurtomis statybinėmis schemomis. Stebint šiai sričiai artimą fonografijos vystymąsi, kinematografas nustojo būti tiesiog nauja mokslo sritimi. 20-ame amžiuje kinematografas pasiekė apogėjų – buvo sukurti pirmieji ilgiometražiai filmuoti filmai, kinematografo pramonei pateikti reguliavimo ir cenzūros reikalavimai.

Kinematografinių kūrinių ir filmų kūrimo procesas pastebimai pasikeitė nuo tada, kai buvo sugalvotas kinematografas. Kinematografijos praeitis padiktavo daugybę kūrybinių sprendimų kūrėjams, kurie remiasi ankstesne patirtimi. Pavyzdžiui, kūrėjai tapsdino arba interpretavo reperių, pasifizavo įskiepius, ką tik neįsivaizduojamus representacinius elementus, kalba dėl kuo geriausios vaizdo kokybės ir kt. Be filmų ir kinematografo istorijos studijų, būtų sunku susipažinti su šia išsivysčiusia, jautria ir dažniausiai patrauklia pramone.

Henrikas Ibsenas ne kartą įroddavo, kad jis kilęs iš karaliaus drabižių ir todėl gali perduoti savo individą: vaizdo kamera, jo nuomone, yra vienintelis būdas sukurti tą patį efektą kinematografijoje. Taigi, mes matome įvairius vyno policijos filmus, įvairius režisieriaus Gabrio Sphepardo filminius medžiagų ir panašiai. Šių dienų muzikos ir kino industrijoje, filmų kūrimo įvyksta kitoks procesas: kiekvienas filmas turi garsą, muziką, scenaristą, režisierių, operatorių ir kt. Tai reiškia, kad kūrybiniams partneriams ir kūrybingumui reikia kvailai daug susipažinti su kita sritimi.

Kadangi kinematografijos praeitis nesumažina jos svarbos ir įtakos kino ir muzikos kūriniams, profesionalūs kūrėjai ir mėgėjai gali sukti savo dėmesio link svarbias struktūras, temos ir idėjos. Jauniesiems kūrėjams reikia atsiminti pastarosios dešimtmečių žodžio žemos raiškos kinematografo sritį, šiemet sukurtas kinomatografas vėl neabejotinai būtų reikalingas kitoms kūrybinėms pramonėms. Taigi, visiems kūrėjams, reikia atsižvelgti į kinematografinę praeitį ir remtis joje esančia patirtimi nei savo kūrybiškumo šaltinis, kad būtų galima kurti geriausius ir tikrai išsiskiriančius kūrinius.