Kinematografiniai kūriniai ir jų laikotarpiai

Kinematografiniai kūriniai yra viena iš svarbiausių meninių kūrinių rūšių, kuri atvira kelią gyventi įspūdingais laikotarpiais. Su kinematografijos atsiradimu prieš daugiau nei šimtmetį prasidėjo visiškai nauja epocha, kurios laikotarpiai plėtojosi subtiliai per kūrinius, sužavėdami žiūrovus ir paliekantys nepaneigiamą pėdsaką kultūros istorijoje. Šiame straipsnyje aptarsime kelias svarbiausias kinematografinių kūrinių epochas.

Pirmasis ir kartu seniausias kinematografinio kūrinio romantinė drama „A Trip to the Moon“ (1902 m.), kurį sukūrė Prancūzijos režisierius Georges Melies. Šis filmas žymus dėl savo inovacijų, tokios kaip specialieji efektai ir turiningi paveikslėliai. Tais laikais tai buvo naujovė ir Grandinės kinematografijos epochos pradžia, kur ir drąsiausi kūrėjai sukūrė filmus su neįtikėtina raiška ir paveikslais, kurie iki šiol džiugina mūsų akis.

Po Grandinės kinematografijos epochos kilo Tylusis laikotarpis (1910-1920 metai), kuris idėjų ir kūrybos prasme buvo kur kas glaudesnis su literatūra, nei ankstesnis. Pirmieji kino filmo šedevrai buvo sudėtiniai, lyriniai ir emocionalūs su muzikiniais interludais. Filmai, to meto kontekste, buvo sudėtingi ir reikalavo žiūrovų skaitymo įgūdžių, kad būtų galima atsiskleisti slypintiems siužetiniams epizodams.

Tarpukario laikotarpis (1930-1945) irgi pasižymi ypatingomis kino filmo epochomis, kurių struktūra ir tematika gali išskirti šiuolaikinį kino filmą nuo klasikinio filmo. Tarpukaryje buvo daug iškilmingų ir didingų filmų, kurie parodė pasauliui spektakuliarumą ir apčiuopiamą kino proceso vystymąsi. Šiame laikotarpyje atsirado dideli keturių kino studijų gigantai; Warner Bros., Paramount Pictures, Universal Pictures ir MGM, kurie išliko svarbiausiais kino pasaulio dalyviais dar kelis dešimtmečius.

Nuo karo pabaigos iki šių dienų pasikeitė filmai, kuriuose ypač matoma kinematografijos didybė ir estilo kaita, įtraukiant komedijas, racionalius siautimus, psichologizmą ir netgi filmus apie turtingus menininkus bei filosofus. Filme vaidina vis nauji žvaigždės, ir kiekvienas kūrinys yra įtikinantis dėl savo skirtingų požiūrių į gyvenimą ir meną.

Galiausiai, kinematografija ir kūrybinis jos aspektas yra nepaprastai įvairus ir nuoseklus kiekvienos kartos mintis ir idėjas. Nėra vieno ir sudėtingo proceso kanons, skirtų kino kūrimui, ir visada yra daug kelių, kaip parodyti savo viziją.. Kino istorija vystosi nuolat, tačiau ne visada tai reiškia pagerinimą. Dažnai, senieji filmų laikotarpiai žydi savitos estetikos ir charakterio, kai kūrinyje matomi kelios prasmingos dalys, kurios skirtinguose laikotarpiuose daro skirtingą įspūdį. Kinematologicinės kūrinio epochos yra būdas perteikti savo mintis apie gyvenimą ir kultūrą su vizualiniu pagrindu, kurioje kiekvienas pasirinkto laikotarpio vaizdas išreiškia ir skelbia savo pranašystes ir idėjas.